Aperityvas ir gyvenimo būdas
Aperityvas itališkoje kasdienybėje
„Faciamo l’aperitivo!” (liet. fačiamo l’aperityvo) kviečia draugai, bendradrabiai ar šeimos nariai. Aperityvas yra neatsiejama italų gyvenimo dalis. Tai gyvenimo būdas: bendravimas, buvimas kartu, proga pasimatyti, išeiti „į žmones”, pasirodyti ir apžiūrėti kitus, surasti naujų kontaktų – tiek daug galima sudėti į šį žodį, į šį ritualą.
Ar žinote aperityvo istoriją? Pirmieji istoriniai liudijimai apie aperityvą siekia net V a.pr.K. Terminas aperityvas kilęs iš lotiniško žodžio „aperitivus“ (che apre/ kur atidaro). Aromatizuotą vyną Hipokratas duodavo pacientams, kurie stokodavo apetito. Gėrimas turėjo gerą savybę – sužadindavo apetitą. Hipokrato aromatizuotas vynas buvo kartus ir tik viduramžiais vaistininkai suprato, jog būtent kartus gėrimas sukelia alkio jausmą. Neveltui šiandien daugelis kokteilių turi kartoką skonį, tam kad sužadintų didelį apetitą.
Kokteilių tradicija gimė XVIII a. antroje pusėje. Daug kas galvoja, jog Milanas yra aperityvo sostinė, tačiau ištakos yra Turino mieste. Antonio Benedeto Karpano sugalvojo paskaninti vyną chininu, prieskoniais ir sutekė jam Vermuto vardą. Į likerį panašus lengvai kartaus skonio gėrimas tapo neatsiejama kokteilių dalimi.
Kiek vėliau, XIXa. viduryje, kitas vyndarys iš Turino provincijos Alesandro Martini įkūrė įmonę „Martini & Rossi“ ir pristatė baltą vermutą už Pjemontės ribų. Kitos istorinės Pjemonte regiono vermuto gamintojos buvo Cinsano ir Gancia (liet. gančia). Taip aperityvas tapo klasika net karališkuose Savojos rūmuose ir buvo geriamas prieš maistą, kad pagerinti apetitą.
Tuo tarpu Milane Auzano Ramacoti (it.Ausano Ramazzotti) XIXa.viduryje pirmasis sukurė aperityvą ne iš vyno, bet iš 33 žolelių. Gaspare Kampari iš Novaros (it.Gaspare Campari) išrado žymųjį Bitter iš žolelių, vaisių ir augalų. 1862 metais Milane aperityvas tapo neatsiejama miestiečių gyvenimo dalimi. Gaspare Kampari persikėlė į Milaną ir ant kampo prie Milano katedros ir Viktoro Emanuelio II galerijos atidarė barą „Campari“.
Kasdien po darbo milaniečiai skubėjo į barą atsipalaiduoti, pasišnekučiuoti, susitikti su draugais. Pati galerija buvo tapusi intelektualų, meno veikėjų susibūrimo vieta, ypač mėgiama La Scalos teatro žiūrovų ir aktorių. Tad baro „Campari“ vieta buvo ideali. Po Gaspare mirties verslą perėmė sūnus Davide Kampari ir 1915m. atidarė barą „Camparini“, kuris ir šiandien veikia beveik toje pačioje vietoje – kairėje prie įėjimo į Galeriją iš Katedros aikštės – priešais pirmtaką Gaspare Kampari įkurtą barą.
Vis tik Milane greičiausiai plito aperityvo tradicija, kuri tapo savotišku itališkuoju kultu, žinomu visame pasaulyje. Šiandien kiekviename šalies mieste ar miestelyje galima pasimėgauti aperityvu. Taip atsirado net ir nauja sąvoka „apericena“ (liet. aperičėna – aperityvo vakarienė). Paprastai prasideda 17 – 18 val. ir gali tęstis net porą valandų. Tas laikas, kai baigi darbą, bet dar neskubi namo. Prie gėrimo taurės baras siūlo įvairių užkandžių. Vienur tai gali būti paprasčiausi bulvių traškučiai ir sūdyti žemės riešutai, kitur sumokėjus 10 eurų bus pasiūlyta taurė gėrimo ir įvairūs sumuštinukai, suktinukai. Valgai kiek nori, švediško stalo principu.
Štai „Camparini“ bare aperityvas kainuoja 18 eurų, čia prie gėrimo siūlomi iškirtiniai virtuvės šefo paruošti užkandžiai. Gali būti, jog kitur aperityvas kainuos 6-8 eurus, tuomet ant stalo bus atnešamas pasirinktas gėrimas ir lėkštė su užkandžiais. Jei norėsite dar, prašom! Po tokio pasisėdėjimo, vakarienės nebesinorės, todėl ir vadinama „apericena“ – aperityvas ir vakarienė.
Milano aperityvo meka – Navigli Grande ir Navigli Pavese. Tai tikrai puiki vieta pasėdėti ir pajusti kitokią Milano dvasią. Daug barų, restoranėlių, meno galerijų, išsidėsčiųsių palei kanalus. Gyvenimas čia prasideda maždaug nuo 11 val. ryte,lėtai, neskubant. Dienos metu galima pasivažinėti dviračiu, aplankyti mažas galerijas, senąsias bažnyčias, o vėliau prisėsti aperityvui. Čia prie kanalų tęsiasi ir naktinis Milano gyvenimas.
Populiariausi „Camparini“ kokteiliai:
Campari Seltz – populiariausias klasikinis kokteilis nuo „Camparini“ atidarymo 1915m. Lengvas ir paprastas: 1 dalis Campari ir 3 dalys Sodos gėrimo.
Americano – pirmas kokteilis patiektas „Campari” bare apie 1930-uosius metus. Kokteilio vardas siejamas su pirmuoju italų boksininku Primo Carnera, pramintu „Americano“ po jo pergalės Niujorke 1933m. sudėtis – 1 dalis Campari, 1 dalis Rožinio Turno Vermuto, Soda.
Mi To – 1870m. Campari Bitter sumaišomas su turiniškuoju Cinsano. Šis junginys pakeitė viską ir taip gime Mi To , visai kaip Mitas.
Negroni – vienas iš populiariausių kokteilių pasaulyje. 1919m. grafas Camillo Negroni paprašė į jo koktelį Americano vietoje sodos įpilti džino vardan jo paskutinės kelionės į Londoną. Taip ir prigijo grafo vardas šiam kokteiliui, kuris dėl savo paprasto ir subalansuoto skonio tapo itališkojo aperityvo simboliu.
Aperityvui ne tik kokteilis – vieni geria taurę vyno, kiti alaus bokalą. Nuo 2011m. išpopuliarėjo Spritz, sakoma, jog XIX a. austrų imperijos kariai praskiesdavo stiprų itališką vyną gazuotu vandeniu. Kažin ar tada jau buvo gazuotas vanduo, bet šiandien Aperol vermutas maišomas su Prosecco, pilama šiek tiek Sodos vandens arba paprasto gazuoto vandens įdedant ledukų ir apelsino skiltelę. O jei nevartojate alkoholio, tai galite rinktis ir nealkoholinius kokteilius.