Bagatti Valsecchi namai-muziejus Milane

XIX amžiuje Europoje išaugo domėjimasis kitų, o ypač egzotinių, šalių kultūra, istorija, kalba bei gyvenimo būdu. Pasiturinčių šeimų atstovai, istorikai, geografai, atradėjai pradėjo vis daugiau keliauti, o iš kelionių parsiveždavo įvairiausių artefaktų, archeologinių iškasenų, meno kurinių, kuriuos laikydavo savo namuose ir atvykus svečiams juos demonstruodavo bei pasakodavo įvairiausias istorijas iš kelionių.

Taip atsirado kolekcionieriai, kurie su malonumu įsigydavo meno kūrinių, senienų, atkeliavusių iš kitų šalių bei ieškodavo vertingų daiktų ir savo šalyje. XIXa. antroje pusėje Prancūzijoje, Anglijoje pradėjo atsirasti namai- muziejai. Galima sakyti, jog ši tendencija Europoje tapo „ant bangos“ – tiesiog mada. Kilmingi ir pasiturintys italai šią madą priėmė gana greitai. Ir vieni iš tokių kolekcionierių Milane buvo broliai Faustas ir Džiuzepe Bagati Valseki.

Bagatti Valsecchi namai-muziejus (liet. Bagati Valseki) yra Milano lankytina vieta, tikras neorenesanso perlas pačiame mieto centre – Montenapoleone mados keturkampyje.  Broliai žavėjosi itališkuoju renesansu ir sukūrė savo namus būtent pagal šį stilių. Muziejuje  eksponuojami XV-XVI amžiaus baldai, meno kūriniai, interjeras ir jo detalės bei įvairūs to periodo daiktai, atkeliavę iš egzotiškų šalių. 1974 m. Bagatti Valsecchi palikuonys įkūrė „Bagatti Valsecchi Fondą“ ir perdavė jam protėvių kultūrinį palikimą. Tuo pačiu metu Lombardijos regionas nusipirko taip vadinamą „Palazzo“ – prabangų namą, kuriame gyveno šeima, su sąlyga, jog jis bus išsaugotas kaip kultūrinis palikimas.
 
Broliai Bagatti Valsecchi

Faustas ir Džiuzepė gimė XIX a.viduryje Milane Petro Bagati Valseki ir Karolinos Andžiolini šeimoje. Tėvas, paveldėjęs iš patėvio pavardę ir barono titulą, buvo gerbiamas ir žinomas žmogus, gamino miniatiūras iš dramblio kaulo ir porceliano. Kilmingą titulą paveldėjo ir abu jo sūnūs. Faustas ir Džiuzepė baigė teisės mokslus, tačiau niekada nedirbo šioje stityje. Juos kur kas labiau domino istorija, menas ir kolekcionavimas. Visą dėmesį skyrė savo namų, esančių tarp paralelių gatvių: via Gesu ir via Santo Spirito (tariama „džezu“ ir „santo spirito“ , liet. Jėzaus ir Šventos Dvasios gatvės) rekonstravimui, dekoravimui ir meno dirbinių paieškoms. Šioje srityje sukaupė daug patirties kaip architektai ir restauratoriai, savo idėjomis ir ambicijomis dalinosi kilmingų milaniečių šeimų rate. Tokiu būdu aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime, veikė labdaros institucijose, keliavo po Italiją ir užsienį, lankėsi geriausiuose Milano bendruomenėse.

Be to abu broliai buvo ir sporto aistruoliai: Faustas skraidė oro balionu, Džiuzepė buvo pionieriumi tarp dviratininkų, abu buvo puikūs raiteliai. Jie buvo labai artimi, bet ir labai skirtingų charakterių. Vyresnėlis Faustas pasižymėjo genialiu ir pasaulietišku temperamentu, o Džiuzepė buvo ramus ir uždaras, mėgęs namų ramybę. Būtent jis ir tęsė giminę vesdamas Karoliną Boromeo – senos ir labai garsios Milano šeimos atstovę. Faustas niekada nevedė, nesukūrė šeimos ir nesusilaukė palikuonių.

Po Džiuzepės vedybų buvo nuspręsta šeimos namą rekonstruoti ir išplėsti. Pirmame aukšte buvo įkurtos arklidės ir dirbtuvės, tarnų kambariai, virtuvė. Kiemai buvo papuošti antikiniais meno kūriniais. Antrasis aukštas – piano nobile – buvo brolių gyvenamosios patalpos. Į Gesu gatvę žiurėjo Fausto apartamentų langai, o į Santo Spirito gatvę – Džiuzepės apartamentų langai. Pakilus laiptais antrame aukšte buvo bendri šeimos kambariai:  svetainė, ginklų galerija ir valgomasis.

1880-1890 metų laikotarpiu Faustas ir Džiusepė pirko XV-XVI amžiaus paveikslus, baldus, meno dirbinius, renesanso architektūrines detales. Tuo metu vis labiau įsigalėjo naujas stilius – eklektika, todėl brolių Bagati Valseki meilė renesansui nusitaikė į šio prabangos stiliaus atgaivinimą – neorenesansą. Namus rekonstravo remdamiesi  žurnalais, aprašymais, rankraščiais, piešiniais ir fotografijomis. Viskas apgalvota ir suderinta. Medis, marmuras, gipsas, bronza, popierius ir net cementas: viskas buvo panaudota dekoratyviniams sumanymams įgyvendinti. XIXa. pabaigoje Bagati Valseki „meno namai“ buvo garsūs, savo apartamentuose broliai priiminėdavo rinktinio rato kilminguosius ir intelektualus.

II-ojo Pasaulinio karo metais nuo bombardavimo nukentėjęs namas buvo restauruotas, jame iki pat 1974 metų gyveno Džiuzepės vaikai. Vienas jo sūnų Pasino nusprendė įkurti fondą ir perduoti jam tėvo bei dėdės meno kolekciją. 2008m. Bagatti Valsecchi namai-muziejus buvo restauruotas.

Bagatti Valsecchi namai-muziejus – tai vienas iš gražiausių ir originaliausių muziejų Milane. Kiekvienas iš 19-kos kambarių išskirtinis ir dvelkia prabanga. Bibliotekoje ir darbo kambaryje labai įdomi ir vertinga kolekcija: 1579 m. gaubliai (vienas žemės, kitas dangaus), ant centrinio stalo dramblio kaulo statulėlės, dėžutės, moksliniai instrumentai. Prie sienų stovi medžio spintos, pagamintos ir dekoruotos 1887m. amatininko Luigi Cavenaghi renesanso stiliumi. Papildomai buvo įkurtas vienas kambarys – garderobas – jame baltos spintos su daugybę stačių, kuriuos ištraukus galima rasti šeimos laiškus, atvirukus, nuotraukas ir taip iš arčiau pažinti brolių Fausto ir Džiuzepės bei jų palikuonių gyvenimą.

Muziejų aplankyti tikrai labai rekomenduoju. Jis randasi netoli La Scala teatro. Tuo pačiu pasivaikčiosite po prabangių XVIII – XIX a. namų kvartalą, pasigrožėsite tvarkingais kiemeliais, žymiausių Mados namų vitrinomis arba užsuksite apsipirkti, atsigersite kavos kurioje nors senoje kavinukėje ar sustosite aperityvo.

Muziejaus darbo laikas: V, VI, VII nuo 13.00 iki 17.45 val.
Bilieto kaina suaugusiems: 10 eurų.
Vaikams nuo 6 iki 18m.: 7 eurai.

Užsisakyti ekskursiją muziejuje.

• casa museo
• Milanas
• muziejus
• neorenesansas
• renesansas