Meilės ir svajonių miestas

Verona – miestas, kur gimsta svajonės, kur prisipažįstama meilėje arba ieškoma meilės istorijų bei paslapčių. Tai tikrai vienas iš romantiškiausių Italijos miestų, įkurtas romėnų I a. prieš Kristų, savo šlovės sulaukęs XIIIa. valdant Skalos sinjorijai (La Scala), o turistų traukos centru tapęs jau XIXa. pradžioje po žymiosios V. Šekspyro dramos „Romeo ir Džiuljeta”.

Bra’ aikštė

Į Veronos senamiestį įeiname pro didingą arką su laikrodžiu, kuri tarsi sako: „Sveiki atvykę į senąjį miestą”. Tačiau pati arka – vartai pastatyti tik XXa.pradžioje toje vietoje, kur stovėjo senoji viduramžių miesto siena. Jos likučius (vis dar gerą gabaliuką) galima matyti dešinėje pusėje.
Nuostabi Bra’ aikštė su gražiu fontanu per vidurį, o jos kairėje – XVI-XVIIIa. kilmingų bei pasiturinčių veroniečių namai. Gausybė dabar čia įsikūrusių restoranų ir kavinių kviečia prisėsti. Spalio mėnesį Veronoje vyksta vyno festivalis, jo metu galima išragauti daugybę itališko vyno rūšių. Aikštėje ir visame senamiestyje stovi daugybė staliukų, palapinių, kur vyndariai giria savo vynus ir kviečia ragauti. Festivalio dalyviai su taure rankoje vaikštinėje siauromis Veronos gatvelėmis ir mėgaujasi vynu.
Kitoje Bra’ aikštės pusėje didingas savivaldybės pastatas su miestų partnerių herbais frontone bei „Didžiosios gvardijos rūmai” (it. Palazzo di Gran Guardia), pabaigti statyti 1830m. tik po 200 metų pertraukos. Pagrindinis akcentas Bra’ aikštėje yra Veronos simbolis – Arena.

Veronos Arena

Verona garsi savo romėniška Arena, pastatyta net 30 metų anksčiau už Romos koliziejų ir šimtmečius traukusia žiūrovus į gladiatorių mūšius, kautynes su plėšrūnais, vėliau tapusia įvairių konkursų ir švenčių vieta. Išgyvenusi 20 amžių ir puikiai atlaikiusi žemės drebėjimus, barbarų įsisveržimus, įvairius karus, kviečia apsilankyti ir pajusti jos šlovingą istoriją. XXa. pradžioje Arena tapo lyrikos teatru po atviru dangumi. Vasaros metu čia vysta nuostabūs operos koncertai: Aida, Nabuko, Traviata, Karmen, Turandot ir kiti. Puiki akustika ir scenografija, tai tikrai nepakartojamas patyrimas.

• 

• 

Džuljetos namai

Be abejo, Džuljetos Kapuleti namai – pagrindinė miesto traukos vieta. V.Šekspyro romano „Romeo ir Džuljeta” išgarsinta Verona sulaukė lankytojų iš visos Europos jau XIXa. pradžioje. Sename viduramžų name įrengtas muziejus, o stovėdamos balkone merginos gali pasijusti tarsi romano herojės. Kieme stovi Džuljetos skulptūra ir tikima, jog prisilietus prie jos, gali aplankyti meilė arba galima sulaukti meilės atsako iš norimo žmogaus. Įsimylėję kabina meilės spyneles ant grotelių, kurios būtent tam ir skirtos, nes rašyti ant sienų, kaip buvo anksčiau, griežtai draudžiama.

Žolių aikštė (Piazza delle Erbe)

Tai seniausia ir viena svarbiausių bei gražiausių aikščių Veronoje. Nuo seno šioje aikštėje vyko turgūs ir šiandien jos paskirtis išliko nepakitusi, tik kiek kitoks turgelis. Aikštė suformuota buvusio romėnų forumo vietoje, jos pakraščiuose stovėjo kapitolijus, gyvenamieji namai. Per patį aikštės vidurį stovi įdomus istorinis statinys su keturiomis kolonomis ir stogeliu, viename šone vandens šulinėlis, o kitoje pusėje kabančios grandinės, skirtos ir bausmių vykdymui, ir buvo tam tikras matavimo vientas.
Taip pat senasis XIV a. miesto fontanas su „Madonna Verona” skulptūra, menančia romėniškąjį miesto periodą.
Aikštę puošia viduramžių namai su dekoruotomis sienomis, bokštas Lamberti ir Palazzo della Ragione (senoji rotušė), neogotikinio stiliaus Pirklių namas (it. il Mercato Nuovo), Gardelo bokštas bei barokinio stiliaus bankininkų šeimos Maffei namas (XVIIIa.). O monumentas su sparnuotu liūtu primena Veneciją: Leone Marciano – Venecijos respublikos simbolis.

Sinjorijos aikštė

Iš Žolių aikštės pro arką su kabančiu kaulu patenkame į Sinjorijos aikštę. Aikštės viduryje garbingai stovi Dantė Aligieri, kuris Veronoje buvo garbingai priimtas po tremties iš Florencijos. Savo „Dieviškosios komedijos” trečioje „Rojaus” dalyje skyrė posmą ir sinjorui Kangrande dela Skala (it. Cangrande della Scala). Verona tapo garsi ir galinga Skalidžerių šeimos valdymo laikotarpiu, tad čia stovintys Sinjorijos rūmai mena XIV amžių.
Šalia Sinjorijos rūmų yra tikras gotikinio meno šedevras – Le Arche Scaligere – Scala šeimos kapavietė su įspūdingais antkapiniais monumentais, sukurtais vietos meistrų XIVa.

Akmeninis tiltas ir šv.Petro pilis

Senas akmeninis miesto tiltas pastatytas 89m. pr.Kr., kuomet Verona tapo romėniškuoju miestu. Sraunūs Adidžės upės vandenys kelis kartus sugriovės tiltą, bet jis buvo atstatytas. Šiandien tiltas tarsi miesto simbolis, o nuo jo atsiveria vaizdas į kairiame upės krante esančius Šv. Petro pilies likučius (it. Castel San Pietro). Pilį XIV a. pastatė Milano sinjoras Viskonti. XIXa. buvo perstatyta austrų valdžios į kareivines.
Kalvos papėdėje I a. romėniškojo Teatro griuvėsiuose įrengta scena, kur po atviru dangumi vyksta įvairūs koncertai, teatriniai pasirodymai.

Katedra ir vienuolyno biblioteka

Šioje vietoje IVa. buvo pastatyta nedidelė krikščionių bažnyčia, kurią netrukus teko plėsti dėl sparčiai išaugusio tikinčiųjų skaičiaus. Katedra perstatyta XIIa., po galingo žemės drebėjimo 1117m. Veronoje buvo sugriauta daug pastatų. Bažnyčios ir vienuolyno komplekso perlas – vienuolyno raštinė Scriptorium, laikoma vienu pirmųjų bibliotekų, kur vienuoliai perrašinėjo antikinius, šventuosius raštus, rašė knygas. O pradėjus knygas spausdinti, Scriptorium tapo vienuolyno biblioteka, kurią jau XVIIa. lankė ne tik kunigai, bet ir literatai.

Castellvecchio – Skalidžerių pilis

Ant dešinio Adidžės upės kranto stovi XIVa. pilis, simbolizuojanti Veronos sinjorų Scala (liet.Skala) didybę ir žlugimą. Jos vaidmuo buvo ne tik apsiginti nuo išorės priešų, bet ir nuo pačių veroniečių, nepatenkintų tironiško Cangrande II della Scala valdymu. Pilis pastatyta ant senos, galbūt net romėniškos tvirtovės apimant viduramžių bažnyčią „Sant Martino in Aquaro”. Cangrande II gyveno joje vos kelis metus, nes buvo nužudytas savo paties brolio Cansignorio. Žlugus Skalidžerių sinjorijai, miestą užėmė Milano kunigaikštis Gian Galeazzo Visconti, kuris pastatė naują pilį Castel San Pietro. Taip senoji pilis ir gavo pavadinimą Castellvecchio (Senoji pilis) ir tapo miesto gynybine tvirtove.
Šiandien senoji pilis yra miesto muziejus, tiltu galima pereiti į kitą upės krantą ar tiesiog nuo jo pasigrožėti sraunia Adidže bei miestu.

Ir čia nesibaigia Veronos pažinimas. Antras pagal dydį Veneto regiono miestas nustebins savo virtuve ir vynu. Būtinai paragaukite asilienos ar arklienos patiekalų, pagurkšnokite Valpolicela ar Bardolino vyno. Vasarą apsilankykite ir Lyrikos festivalyje Arenoje.

• Džiuljetos namai
• Ekskursija Veronoje
• Verona
• Veronos arena