Milanas prasideda čia, kur stovi jos didenybė katedra

Itališkai ji vadinama Duomo di Milano, pašventinta Užgimstančiai šv. Mergelei Marijai (it. Maria Nascente) yra meno ir architektūros šedevras.  Ši katedra yra ketvirtoji pagal dydį Europoje ir antroji Italijoje. Jos statybos truko keletą šimtmečių, o katedros priežiūros, restauravimo darbai nesustoja niekada.

 Tai vieta, kuri traukia ne tik tikinčiuosius, bet ir visus, kurie domisi menu, architektūra bei istorija. Besilankant čia galima sudalyvauti pamaldose, pasiklausyti choro ir tuo pačiu gėrėtis katedros didybe, jausti jos užburiančią dvasią, kuri sužadina norą sužinoti visas katedros paslaptis bei jos istoriją

     Katedros statybą užsakė Gian Galeazzo Visconti (liet.Džian Galeaco Viskonti) – Milano kunigaikštis. 1386m. kalbos apie nepaprastą projektą pritraukė geriausius ir garsiausius to meto architektus, meistrus, akmenskaldžius iš visos Europos. Kuo ypatinga pasirodė katedros statyba?  Gotikinio stiliaus katedra pirmą kartą buvo statoma iš Kandolijos marmuro (it. Marmo di Candoglia). Tai buvo visiškai naujoviška statyba ir iššūkis meistrams, nes XIII-XIVa. gotikiniai pastatai, bažnyčios buvo statomi iš raudonų degtų plytų.

       Kunigaikštis dovanojo Katedros statybos fabrikui (it.Fabbrica Veneranda) marmuro kasyklą, esančią šalia Madžiorės ežero (it. Lago Maggiore), neribotam laikui. Tai net ir šiandien Kandolijos marmuras yra naudojamas išskirtinai katedros darbams, skulptūrų restautavimui. Marmuro blokai buvo plukdomi vandens kanalais, kurie raižė miestą iš visų pusių. Laivai atplukdydavo didelius baltutėlio marmuro blokus beveik iki katedros. Šiandien už katedros nugaros, priešais Absidę, yra pastatas virš kurio įėjimo kabo Katedros statybos fabriko herbas. Tad tame gražiame pastate, kuris šimtmečių eigoje  buvo rekonstruojamas, darbavosi akmenskaldžiai, skulptoriai, kurie sukūrė katedrą puošiančios skulptūros.

Katedros statybos prasidėjo nuo absidės pusės su įspūdingais gotikos stiliaus langų vitražais. Tiesiog būtina apeiti katedrą ir ją pamatyti iš tos pusės. Absidės langai taip pat pasakoja istoriją: ten matoma šv. Mergelė Marija ir Arkangelas Gabrielius, apreiškiantis apie jos nekaltą prasidėjimą. Tarp jų Milano vyskupai šv.Ambroziejus ir šv.Galdinus, kurių veidai nukreipti į katedros vidų. Pačiame lango viršuje atvaizduotas pats Dievas ir Erelis – Viskončių herbo simbolis, kuris interpetuojamas kaip Šventosios Dvasios įsikūnijimas. Rozetės viduryje „teisingumo saulė”  taip pat Viskončių šeimos simbolis. Kiekvienas vitražas pasakoja šventųjų gyvenimo istorijas. Galiausiai įėjus į pačią katendrą galėsite pasigrožėti vitražų spalvomis, kurios krenta ant sienų ir skliautų, užpildydamos katedrą šilta šviesa.

   Katedra buvo statoma virš senosios miesto bažnyčios „Santa Maria Maggiore” ją tarsi apgaubdama, prarydama ir šiandien tik Katedros altorius primena mums apie čia stovėjusią baziliką. Statybų auka tapo ir kita šalia stovėjusi Šv. Teklos bazilika. Romėniškąjį Milano laikotarpį mena šv. Jono prie Šaltinio krikštyklos liekanos, kuri statyta 313 metais ir atrasta po Katedros aikšte tiesiant miesto metro linijas. 

XVI a. katedra įgijo baroko bruožų, Milano vyskupas šv.Karlas Boromeo pasikvietė žymų to meto architektą Pellegrino Pellegrini žinomą Tibaldi vardu, kuris suprojektavo chorą, presbiteriją, naująją krikštyklą, nepaprastai gražią apskritimo formos kriptą su 8 kolonomis ir altoriumi per vidurį, kuriame laikomos kankinių relikvijos. Iš tiesų katedroje matomi įvairūs architektūros stiliai, atsipindintys statybos periodus ir laikmečio madas. 

    1774m. ant aukščiausios smailės buvo iškelta Madoninos skulptūra. Šiandien ji yra Milano miesto simbolis, žvelgiants į miestą iš 108 m aukščio. 1943m rugpjūčio mėn. sąjungininkams bombarduojant miestą Madonina buvo uždengta, kad skrendantys lėktuvai nepamatytų jos spindinčios ir nesugiautų katedros. Pasak istorinių faktų, būta ir susitarimų su sąjungininkais, kad katedra bombardavimo metu būtų nepaliesta. 

      Milano katedros pagrindinės statybos buvo baigtos 1813m., užbaigiant fasadą neogotiškame stiliuje, Napoleono Bonaparto nurodymu, kuris 1805 metais katedroje karūnavosi Italijos karaliumi. Bet toliau tęsėsi dekoravimo ir smailių iškėlimo darbai. Pagal Pelegrino Tibaldi projektą fasade buvo įrengtos penkios durys: centre didžiausios ir po dvi mažesnes iš kairės ir dešinės. 

Centrines įėjimo duris iš bronzos 1908 m. pagamino Lodovico Pogliaghi (liet. Ludovikas Poljagi). Jose atvaizduotas šv. Mergelės Marijos gyvenimas, jos džiaugsmai ir kančios. Kitos ketverios durys yra skirtingų meistrų ir pagamintos jau po 2-ojo Pasaulinio karo. Fasadas buvo atnaujintas ir visiškai užbaigtas tik 1965 metais. Tad Milano katedros – Duomo di Milano – statybos truko beveik 600 metų, 

      Šiandien katedrą – Duomo di Milano – puošia 135 smailės ir apie 3400 marmurinių skulpūrų: šventieji, kankiniai, vyskupai, angelai, biblijos personažai  ir netgi žymūs žmonės kaip kad poetas Dante Algieri, karalius Viktoras Emanuelis II, dirigentas Artūro Toskanini ir net Italijos boksininkas Primo Carnera,  1933m. tapęs pasaulio čempionu. O kur dar drakonai, baisios tarsi iš paragaro nužengusių personažų skulptūros, įvairūs ornamentai. Virš centrinių fasado durų yra ir Laisvės statula!  Ji tapo paskata sukurti žymiąją Amerikos Laisvės statulą, kuri 76 metais jaunesnė už Milano.

Milano katedra tikrai nepakartojamas žmogaus rankų darbo kūrinys. Ją aplankyti tikrai rekomenduoju. Jei vyksite į Milaną ir norėtumėte daugiau pamatyti, sužinoti apie katedrą, kviečiu į ekskursiją po Milaną.

Ekskursija „Milano katedra – archeologinė zona – terasos” su gidu

Kaina: 65 eurai.
Trukmė: 90 min.
Bilietai į katedrą