Leonardo vynuogynas ir Expo 2015
La Vigna di Leonardo
Ir kas galėjo pagalvoti, kad po keletos šimtų metų Leonardo Da Vinči vynuogynas atsidurs pačiame Milano centre? Apie tai gal net pats genijus nenutuokė, o gal ir numanė, juk jis XVa. pabaigoje ir miesto planą nubraižė. Ir ko gi jis nepadarė, nepadovanojo Milanui? Už jo pastangas, atsidavimą, genialias idėjas Milano kunigaikštis Ludovikas Moro Sforca (it. Ludovico il Moro Sforza) padovanojo Leonardui Da Vinči 16 pertikų (beveik 1 ha) vynuogyno, buvusio šalia Verčelina miesto vartų.
Kas dieną buvo galima matyti Leonardą kertant Borgo delle Grazie gatvę ir lėtai kulniuojantį link vynuogyno. Vynuogių sodinukus sodino ir prižiūrėjo jis pats. Kilęs iš Toskanos, kuri tuo metu pasižymėjo kaip puikaus vyno namai, Leonardo puikiai išmanė kaip auginti ir prižiūrėti vynuogių sodinukus. Jo meilė vynui kilusi iš šeimos. Jo senelis Antonio Da Vinči, tėvas Ser Piero da Vinči ir dėdė Francesco D‘Antonio Da Vinči gamino vynus. Dėdė paliko Leonardui ūkį Fiesole kaimelyje šalia Florencijos.
„Vynas pakelia sielą ir ji atsiskiria nuo kūno. Pasiekia smegenis, jas apnuodija ir padaro beprotėmis, galinčiomis privesti prie nepataisomų klaidų kaip kad nužudyti savo draugus“ (L.d.Vinči)
Leonardui Milanas buvo tikrieji namai, jis čia praleido didesniąją gyvenimo dalį ir vynuogynas buvo jo nuosavybė šiame mieste. Oficialūs dokumentai patvirtina, jog 1499 metų pavasarį herzogas Ludovikas il Moro Sforca padovanojo žemės sklypą, kuriame Leonardas pasodino vynuogyną. Po Leonardo Da Vinči mirties 1519m. viena dalis vynuogyno pagal testamentą atiteko ištikimam Leonardo tarnui Giovani Battista Villani. Veliau ji buvo perduota vienuolynui. Kita vynuogyno dalis atiteko mylimiausiam mokiniui, kuris turėjo moteriškų bruožų ir meistras buvo jam neabejingas, Gian Giacomo Caprotti, labiau žinomam vardu Salaj. Deja po jo mirties godžios G.G. Caprotti seserys iš velionio žmonos atėmė viską: ir meno kūrinius, ir vynuogyną.
Vynuogynas driekėsi netoli Sforcų pilies už miesto sienos. Ludovikas Moro dovanojo savo ištikimiems draugams ir bendražygiams žemes ir namus šalia bazilikos Sant Maria delle Grazie ir Verčelina vartų, kaip padėką už ištikimybę ir palaikymą. Miestui plečiantis ir miesto gynybinę sieną perkėlus toliau, senasis vynuogynas atsidūrė miesto ribose ir šalia kilmingos šeimos namo Casa degli Atellani (liet. Atelani namas).
1922 metais apgriuvusį Atelani namą įsigijo Milano architektas Piero Portaluppi ir jį rekonstravo sujungdamas du pastatus, įrengdamas bendrą uždarą kiemą su sodu ir pagrindiniu įėjimu. Į sodo teritoriją pateko ir Leonardo vynuogyno dalis, deja architekto palikuonys tvarkydami sodą sunaikino vynuogyną ar tai, kas dar buvo likę, o Antrojo Pasaulinio Karo metu kilęs gaisras dar labiau nuniokojo ir sodą bei pastatą.
„Kai vyną geria girtuoklis, pats vynas jam atkeršija“ (Leonardas da Vinči)
Ir vistik vynuogynas dabar yra, jis atgaivintas ir patekus į sodą, reikia tiesiog pafantazuoti ir bandyti įsivaizduoti kaip visa šita erdvė atrodė XVa. O kaip gi pavyko atgaivinti tai, kas buvo sunaikinta?
Luca Maroni – vyno žinovas, kelių knygų apie vyną autorius- labai susidomėjo faktais apie Leonardo Da Vinči vynuogyną Milane. Studijuodamas archyvus, Leonardo rankraščius ir miesto planus, nustatė, jog vynuogynas buvo būtent toje vietoje, kur šiandien yra Atelani namas. Susitikęs su dabartiniais namo šeimininkais Leticija, Ana ir Pietro Castellini, sužinojo, jog pastarieji dar prisiminė vaikystę ir vietą, kur galėjo augti vynuogės. Tad gavus namo šeimininkų sutikimą sode buvo pradėti tyrinėjimai ir didžiaugsmas visos komandos džiaugsmas buvo tai, jog 50-60 cm gylyje buvo aptiktos vynuogių šaknų liekanos.
„Vynas turi būti subrendęs, niekada nepadaugink. Gerk visada mažais kiekiais, su maistu ir niekada tuščiu skrandžiu“ (L.d.Vinči)
Atlikus vynuogių šaknų DNR tyrimą buvo nustatyta, jog Leonardo Da Vinči augino rūšines vynuoges „Malvasia di Candia Aromatica“. Tyrimai – nuo dirvožemio kasimo iki išsamių molekulinio lygio analizių -bendradarbiaujant su istorikais ir biologais truko beveik 10 metų. Ir kodėl Milano miestui tai buvo taip svarbu? Ogi būtent tas faktas, kad miesto centre yra Leonardo vynuogyno likučiai ir jį galima atgaivinti nulėmė, kad būtent Milanas buvo paskelbtas Pasaulinės parodos EXPO 2015 sostine. Taigi iš kitos pusės tapo svarbu surasti lėšų tyrimų atlikimui ir vynuogyno atgaivinimui. Luca Maroni komandai tai pavyko įgyvendinti. 2015m gegužę buvo pasodinti 50 vynuogių sodinukų. Milanas turbūt vienintelis metropolis su istoriniu vynuogynu mieste.
Tais pačiais metais, kai vyko Expo 2015 buvo atidarytas muziejus „La vigna di Leonardo“, kuris įsikūrė Atelani name. Tad aplankius puikų namą-muziejų patenkama į namo kiemo sodą, kur galima pamatyti istorinį vynuogyną. Po apsilankymo verta prisėsti bare, nusipirkti taurę vyno ir vėl pasinerti į fantazijas, įsivaizduoti kaip didysis meistras Leonardo Da Vinči po dienos darbų skubėdavo į savo vynuogyną, kaip mėgavosi savo gamybos vynu, diskutavo apie meną, politinį gyvenimą ir galvoje kūrė naujus projektus.
